2008 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

Skausmas


Pastaruoju metu jis toks didelis, kad nenoriu kalbėti su niekuo, net su Paule. Net nešneku apie susitikimus. Jis kelia mano galvoje keistas mintis ir aš manau, kad tuoj išprotėsiu. Štai pavyzdžiui vakar galvojau ar labai skaudėtų, jei aš pats sau ją amputuočiau. Taip, tai mano kairioji koja gadina man gyvenimą. Šiuo metu jaučiuosi taip, lyg man kas ją gręžtų ir taip jau daugiau nei metus. Užtenka nueiti bent 500 metrų ir norisi verkti iš skausmo. Nesulaukęs 30 metų vaikščiosiu kaip žmogus, kuris yra nuotraukoje. Kaip manote ar labai skaudėtų ją amputuoti?

2 komentarai:

Paulytė rašė...

O labai skaudėtų, jei su kokia keptuve tvočiau tau į makaulę, kad atsikvošėtum? Nu gerai, gal čia ir ne į temą. Bet, Pauliau, negali nieko kaltinti, tik pats save. Pats supratai, kad tau negalima sportuoti. Bet ne, kur tau! Čia kalta bernų padermė, nes jei jau jiems uždrausta sportuoti, tai nusišikt ant visokių draudimų. Ne tu vienas toks. Hm. Ir dar. Dėl savo kvailos kairės kojos (mano, beje, irgi kairė nesveika, bet kai ją skauda - o pastaruoju metu tai nutinka vis dažniau - bent jau nekurpiu planų, kaip, skausmu prisidengiant, galėčiau išžudyti visą kaimą) gadini kitiems nuotaiką. Kalbu ne apie save. Gadini ir sau. Ai, žodžiu. Aš ne pykstu (tik truputį, taip sveikai ir draugiškai) tik sakau tiesą. O gal susimąstysi.

Nusileisk ant žemės! rašė...

Nekas tavęs neverčia su manim bendrauti ir gadinti savo nuotaikos.