2009 m. birželio 12 d., penktadienis

Sėdėdamas ant autobusų stotelės suoliuko, galvojau apie tai, ką man sakė Alberta. Ir žinot ką, ji teisi! Aš tikrai esu nedraugiškas ir pasipūtęs tipas, nors ir nežinau, kokia mano vertė. Negi aš toks buvau visada? Anksčiau tokius vakarus leisdavau ne vienas. Ant to paties suoliuko sėdėdavome ir linksmai taukšdavome apie įvairiausias nesamones: aš, Martynas, Agnė, Greta, kartais Žygis ir Neringa, o kur jie dabar? Likau tik aš, na, ir Dora, bet jos anksčiau nebūdavo. Kaip siaubingai mes keičiamės augdami ir čia kalbu ne apie fizinius pokyčius. Tolstam vieni nuo kitų kaip galaktikos ir atstumai skiriantys mus nuo kitų yra proporcingi atstumams, skiriantiems galaktikas.

6 komentarai:

albert(ut)ė rašė...

Pasipūtęs gali būt tik žinodamas savo vertę. Anksčiau nebuvo Doros, bet ir Albertos ne. Buvo žygis ir Neringa, bet Vyto su Antanu bei Romena nebuvo. Man patinka, kad viskas keičiasi. :) Į gerąją pusę, nejau ne?

Nusileisk ant žemės! rašė...

Anksčiau buvau draugiškesnis, bent jau man taip atrodo, o ir draugai būdavo arčiau. Jauti, kaip pasiilgsiu tavęs ir kitų per vasarą? P.s. niekam nesakyk, kad taip seilėjuosi.:DD

Romena rašė...

Gražiai tu čia parašei...

Ir aš pritariu Albertai. Gerai, kad viskas keičiasi...
Juk niekas nestovi vietoje...
Ir tik nuo mūsų priklauso, kad viskas keistųsi tik į gerąją pusę...

Nusileisk ant žemės! rašė...

Aš visada gražiai rašau.:Dp

Marija rašė...

O kas dabar tau neleidžia būti draugiškesniu? :D

Nusileisk ant žemės! rašė...

Per daug simpsonų žiūrėjau.:DDD