2009 m. birželio 12 d., penktadienis
Sėdėdamas ant autobusų stotelės suoliuko, galvojau apie tai, ką man sakė Alberta. Ir žinot ką, ji teisi! Aš tikrai esu nedraugiškas ir pasipūtęs tipas, nors ir nežinau, kokia mano vertė. Negi aš toks buvau visada? Anksčiau tokius vakarus leisdavau ne vienas. Ant to paties suoliuko sėdėdavome ir linksmai taukšdavome apie įvairiausias nesamones: aš, Martynas, Agnė, Greta, kartais Žygis ir Neringa, o kur jie dabar? Likau tik aš, na, ir Dora, bet jos anksčiau nebūdavo. Kaip siaubingai mes keičiamės augdami ir čia kalbu ne apie fizinius pokyčius. Tolstam vieni nuo kitų kaip galaktikos ir atstumai skiriantys mus nuo kitų yra proporcingi atstumams, skiriantiems galaktikas.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
6 komentarai:
Pasipūtęs gali būt tik žinodamas savo vertę. Anksčiau nebuvo Doros, bet ir Albertos ne. Buvo žygis ir Neringa, bet Vyto su Antanu bei Romena nebuvo. Man patinka, kad viskas keičiasi. :) Į gerąją pusę, nejau ne?
Anksčiau buvau draugiškesnis, bent jau man taip atrodo, o ir draugai būdavo arčiau. Jauti, kaip pasiilgsiu tavęs ir kitų per vasarą? P.s. niekam nesakyk, kad taip seilėjuosi.:DD
Gražiai tu čia parašei...
Ir aš pritariu Albertai. Gerai, kad viskas keičiasi...
Juk niekas nestovi vietoje...
Ir tik nuo mūsų priklauso, kad viskas keistųsi tik į gerąją pusę...
Aš visada gražiai rašau.:Dp
O kas dabar tau neleidžia būti draugiškesniu? :D
Per daug simpsonų žiūrėjau.:DDD
Rašyti komentarą