Gražus vakaras būna, kai kapuose dega daug daug žvakių. Slavikuose būtent taip ir būna.:) Miestelis mūsų mažas, bet kapines padegt mes tikrai mokame.:D Vietovė mūsų yra sustiprinto katalikinio režimo, todėl helovynų ir panašių išmislų pas mus nebūna.:D Todėl žmonės ir plūsta į kapines, kuriose tikrai jauku pasivaikščioti tarp degančių žvakių. Nuo vaikystės mėgau Vėlines, per jas atvažiuodavo pusbrolis Kęstas ir su juo patraukdavome į kapines degioti užgesusių žvakių, bet dėl pažangių technologijų ši tradicija buvo nutraukta, dabar ten tik žavimės žvakių teikiama šviesa. Trečius metus iš eilės aplankau vieną kapą, kuris nepriklauso mano giminei, bet man yra vis vien yra svarbus. Pastarasis kapas priklauso viršininkui-majorui Juozui Lėveriui(1895-1927), kuris tragiškai žuvo eidamas pasieniečio tarnybą Šakių apygardoje. kaip būsimas Lietuvos karininkas ir esamas patriotas jaučiu pareigą jo neužmiršti.
4 komentarai:
Taip taip taip! Žvakės suteikia jaukumą x)
Aš ir taip manau.:)
man kažkodėl atrodo, kad būtent Slavikuose viskas dar gražiau atrodo, nes kapinės ten gražioj vietoj :)
nors bet kokiose kapinėse per vėlines būna nuostabu.
Slavikų nuostabiausios, ten ir mane pakas.]oD
Rašyti komentarą