Paauglystė

Girdėjau šnekant, kad tai bjaurus ir kartu nuostabus laikas. Tai žinokit, kol kas jis tik bjaurus. Šiuo gyvenimo laiku aš turėčiau atrasti save, bet nesiseka. Gal todėl, kad negerai ieškau, o gal todėl, kad manęs nėra? Antras teiginys yra gryna nesamonė, nes kitaip niekas čia nerašytų. O ieškau aš tikrai negerai, bet pagirtinai. Geriausia pradėti nuo geriausių dalykų(ką aš ir padariau). Dabar bent jau aišku, kad sportui, mokslui, muzikai, dailei esu netinkamas. Tas truputį nuvylė, nes kas nenorėtų nūti geru sportininku ar mokslininku? Kadangi jau aišku, kad tam esu netinkamas, tai po abitūros egzaminų paaiškės, kad aš būsiu šaunus agurkų augintojas arba kalėjimo kamštis. Tai labai nelinksmina, bet neverta nusiminti! Svarbiausia, kad sulauksiu, taip trokštamos ramybės savo kūnui ir sielai.